Įkvėpimas pagavo mane...

ODĖ ARBATAI

Įpylė ji Arbatos į puodelį, tos karštos,

                                                      Ir atlėkiau aš atsigerti Jos,

                                                      Lyg koks vabzdys ištroškęs šilumos.

                                                      Stebėjau kaip pudely nejučia

                                                      Garuoja dūmai - jie bespalviai,

                                                      Ir pagalvojau: "Kokie dyvai dedas čia?".

                                                      Ir lūpas jau patempęs planavau

                                                      Aš paragauti tos Karštybės,

                                                      Bet staiga, šalia savęs žmogystą pamačiau!

                                                      Aš traukiaus, bet jau buvo per vėlu,

                                                      Nustūmė ji mane, kartu sušukdama:

                                                      "Nelysk prie Jos, bjaurybe tu!".

                                                      Ir vėl sklendžiu it koks nemylimas vabzdys,

                                                      Negavęs šilumos, to didžio Gėrio,

                                                      Štai sugrįžtu aš atgalios nepešęs nieko...

                                          

                                                                                                                                                                                                  Yo Nigga

                                                      

                                                       

                                             

psze

Psza psza psza-psza-psza-a, Psza psza psza-psza-psza-a, nie dobrze roman

black

- Negaliu ateiti, močiutė mirė...
- Privalai, juk nepabėgs ta močiutė. 

Nemuškit, tautiečiai.

Arba gerų Jums žinduolio su dideliais priekiniais kandžiais ir mažyte puria uodegėle metų !

Pirmiausia, trijų draugų nuomone, reiktų atsiprašymo dėl taip ilgai nepildyto dienoraščio (kuris jau turbūt patapo mėnesienoraščiu.) Na, bet esmė ne tame. 

Štai, pavėluotasis pasveikinimas. Ta-da-da-daaaam!

Linkime Jums šiais metais daug visokių - blogų ir gerų - išgyvenimų, gėdingų  akimirkų, kurias smagu prisiminti, isteriško juoko, atsipalaidavimo laiko, naujų, naudingų arba ne, pažinčių, skanaus maisto, nuo kurio neužspringstama, sultingų raudonų (nuo chemijos) obuolių, triušiškų įpročių - valgyt daug morkų, sako akims gerai, tik žiūrėkit , kad karotino per daug nebūtų nes būsit geltoni , daug beprotiškų nesveikų šokių, skanių gėrimų (o taip, aš apie "itin švelnaus ir gaivaus skonio degtinė. Patiekti atšaldytą."),gerų sugėrovų,  sužinoti dvi sumuštinių rūšis, pasaulio sukūrimo Muzikos, kūrybinio polėkio, gitaros skambesio, klavišų valso ir būgnų maršo, daug keistų, bet besirimuojančių žodžių tiems kas kuria, išskirtinių ir įdomių pranešimų, tiems kas blog'ina, daug nušautų monstrų tiems, kas
nolife'ina, aukštų pasiekimų ir energijos (ne)stygiaus tiems, kas sportuoja, ir susiraskit ką veikt tiems, kas nuobodžiauja ! Ir dar visko ko jums reikia, ko nepaminėjau, o gal to , ką paminėti būtų netaktiška ! Slaptų svajonių išsipildymo (aišku, jei tai ne mūsų nužudymo planai) išsipildymo, ir laimingai sulaukit kitų metų!





Jūsų Blog'eriai - Trys nuprotėję, pavažiavę, bestogiai draugai ! *širdelė*

Du metų laikai balto Arba balto paukščio gyvenimas

Aš esu

Užšalusi lede

Nes Gulbė sumauta

Bet kaklas mano per trumpas 

Imu, griebiu staiga aš jį

Tiesiu aš savo autaugą link jo 

Skabau batoną aš geltoną. 

Aš esu 

Kokie laikai! Kur

Rupūžės - tik duoną turi

Gal taip juos įbauginsiu 

Tiesiu sparnus į tolį 

Nes poilsiautojai langvai nepasiduoda

Griebiu batoną čia staiga.

(Ir dabar viską perskaityK iš apačios į viršų)

Gulbė žudikė

Pagalvojo rausva avelė.

Snigo vieną dieną,
Na,juk ne naujiena!
Bet paspyrus pusnį vieną, 
Aš kaip reikiant nustebau, 
(O gal net išsigandau!)
Nes Hitlerka pamačiau.




Jo ūsiukai švietė, 
O kišenėj - poke rutulys.
Pabijojau, kad jis Pikačiu pasidarys, 
Ir paėmęs pieštukų saują visą, 
Sušuks jis "Pika-Pika!"




O vargšė buvo jo mama...
Verkė langus keisdama, 
Jai nepatiko sūnaus šukuosena nauja, 
Elektros srovės sukelta.




Oi, tai buvo juoko žydams, 
Kurie šaipės net nenujausdami, 
Kad jiems užaugus
Dalinsis viena pelenine visi...

yo, *itle*

Pagaliau...

                                  

  ... štai tas video:

"Mūsų veidai - kalba už mus"  (41 sekundė, Mielieji)                         

Yo nigga.